Spausdinti

Vandens malūnai

Gaveikėnų vandens malūnas, kultūros paminklas. Stovi kaimo p.r. dalyje į p. nuo Ignalinos-Ginučių kelio, prie miško, Palaukinio deš. krante. Malūnas statytas XIX a., priklausė Kaminskui, buvo nuomojamas vokiečiams. Vėliau parduotas Romanovičiui, jam mirus malūną atsiteisė lenkai Subačiai. Po II-o pasaul. karo priklausė Švenčionių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatui, nuom 1953 m. – kolūkiui „Aušra“, nuo 1958 m. – Ignalinos žuvininkystės ūkiui. 1977 rekonstruotas į poilsinę. Vėliau malūnas atiteko Strigailiškio žemės ūkio bendrovei, iš jos nuomojo UAB „Selena“ iš Vilniaus. Malūnas vieno aukšto su rūsiu ir pastogės patalpomis, uždaru prieangiu, 2 atvirais prieangiais ir turbinos priestatu. Rūsyje yra krumpliaratis, malūne – girnos, 2 grūdų piltuvai ir grūdų bunkeris.
Lit.: Rupeikienė M. Gaveikėnų vandens malūnas // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 128

Ginučių vandens malūnas, kultūros paminklas. Stovi Ginučių kaimo š.r. dalyje, Srovės kairiajame krante, prie Ignalinos – Ginučių kelio. Yra užtvanka su tiltu. Yra išlikusi 19 a. senovinė malūno įranga : nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo, girnų ir pikliaus. Malūnas vieno aukšto su pastogės patalpomis, stačiakampio plano.
Malūną 19 a. II p. pasistatydino Ginučių ūkininkas, Linkmenų dvaro savininkas Gimžauskas. Jame buvo gyvenamoji, ūkinė ir gamybinė dalis. Ūk. dalyje buvo krautuvė ir kamara, kuri jungėsi su gyv. dalimi. Prie gamyb. patalpos buvo vandens ratas. Po Gimžausko mirties XX a. pr. malūnas tapo kaimo nuosavybe ir buvo nuomojamas. Po ilgų jo ginčų su kaimo gyventojais dėl užtvindytų ganyklų ir žemių, kaimiečiai prisiteisė pusę malūno. 1935 m. malūną išsinuomojo ponas Dagys. Nuo 1939 m. malūną paeiliui aptarnaudavo kaimo gyventojai. Malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. nacionalinio parko administracija restauravo malūną, nejudindama vidaus įrengimų. Nuo 1945 m. priklausė Ginučių kolūkiui. 1985 rekonstruotas. Po rekonstrukcijos priklausė Palūšės turistinei bazei. Nuo 1987 restauruoti malūno mechanizmai. Vėliau įrengta kavinė ir viešbutis.
Lit.: Rupeikienė, Marija. Ginučių vandens malūnas // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., p. 129; ŠemelytėR. Atostogos po alyvine obelim // Šeimininkė.2004, rugpj. 25, p.1, 6

Juodagalvių vandens malūnas.  Istorinis technikos paminklas.  Valstybės saugomas objektas. Yra Juodagalvių kaime, Mielagėnų seniūnijoje.


Prieštai esantis lapas: Upės, pelkės
Sekantis lapas: Žymių krašto žmonių sodybos